krauklas

kráuklas sm. (1, 3) 1. BŽ487 šonkaulis: Šonai kaulų (šono kaulai) bus krauklaĩ (šonkauliai) J. Šonai nudildyti, uodega ir karčiai nukirpti, krauklai suskaitomi – taip išsikišę LzP. Vieni kráuklai, kad jau dideli koki, – maitkauliai Škn. Kráuklai – gyvolio šonkauliai Vvr. Išpuolęs iš medžio, išsilaužė krauklą Lzd. Krauklaĩ ir pakraukliai skausta – nėko negaliu bedirbti Užv. Papjovė kiaulę ir išvirė kraukliùkų Užv. Tas arklys varnos panešamas, kráuklai išsikalę, iššokinėję Jdr. Vištos kráuklai yra maži Krtn. Iš krauklų̃ šonkaulių – (bus) karieta J. | Bitės pilvelis kraukleliais minkštais ir plona plėvele yra aptrauktas Nz. 2. mintuvų viršutinė dalis (aštria briauna lentelė): Viršus mintuvų, plokščiai, ašriai nutašytas kaip peilis, vadinas kráuklas J. Lingalvojus, į kaboklį įdėtus, pusiaužniuga kerta brauktuvai vienu kráuklu J.